Natų gidas

Natos – tai dalys, iš kurių susideda kvapas. Mokytis jų nereikia: šis puslapis tam atvejui, jei įdomu.

Viršus, širdis, bazė

Viršutinės natos – pirmos 15–⁠30 minučių. Lengvos ir ryškios, išnyksta pirmos.
Širdis – kvapo charakteris. Atsiskleidžia po viršutinių natų ir skamba kelias valandas.
Bazė – tai, kas ilgiausiai lieka ant odos ir drabužių. Mediena, sakai, vanilė, muskusas.

Citrusai, jūros oras, vėsios žolelės. Lengvi kvapai dienai, vasarai ir biurui.

Bergamotė: Itališkas citrusas. Kvepia citrinos žievele ir Earl Grey arbata. Ryškus, šiek tiek kartus.
Greipfrutas: Sultingas ir kartokas, kaip ką tik nuluptas greipfrutas. Pažadina ir greitai išnyksta.
Jūros natos: Oras prie jūros: druska, šlapi akmenys, vėjas. Kvapą padaro švarų ir lengvą.
Mėta: Vėsa, kaip nuo mėtos lapelio, patrinto tarp pirštų.

Nuo vienos šviežios gėlės iki visos puokštės. Ne tik jai ir ne tik pavasariui.

Rožė: Nuo šviežių žiedlapių su rasa iki tiršto džemo. Šiuolaikiniuose kvepaluose retai būna senamadiška.
Jazminas: Balta gėlė, saldi ir šiek tiek gyvuliška. Kvapą padaro šiltą ir jausmingą.
Irisas: Vėsus ir pudrinis, kaip kosmetinė pudra, su morkos atspalviu iš šaknies.
Tuberozė: Tiršta, kreminė balta gėlė. Ryški ir saldi, ją užuodi iš karto.
Apelsinų žiedai: Medaus ir švaros kvapas, lyg šviežiai išskalbti skalbiniai ir gėlės vienu metu.

Prancūziškai fougère – „papartis“: levanda, samanos ir žolelės. Klasikinis barzdaskutyklos kvapas.

Levanda: Žolinė, švari, šiek tiek muilo kvapo. Daugelio klasikinių vyriškų kvapų pagrindas.
Ąžuolo samanos: Drėgnas miškas, samanos ant žievės po lietaus. Kartokos ir brandžios.
Pelargonija: Rožių ir žalumos kvapas vienu metu, su mėtos atspalviu.

Sausa ir šilta mediena. Ramūs kvapai, kurie laikosi arti odos.

Kedras: Sausa mediena, kaip ką tik padrožtas pieštukas.
Santalas: Minkšta, kreminė mediena. Šilta, kaip oda po saulės.
Vetiveris: Žolės šaknis. Kvepia drėgna žeme, lengvais dūmais ir riešutais.
Pačiulis: Tamsus, žemiškas lapas su šokolado atspalviu. Truputis suteikia gylio.

Šilti, sakingi, prieskoniniai. Kvapai vakarui ir žiemai.

Ambra: Ne žaliava, o šiltas sakų ir vanilės derinys. Tai kvapo „šiluma“.
Šafranas: Prieskonis su odos ir medaus atspalviu. Kvapą padaro sodrų.
Muskusas: Švarus šiltos odos kvapas – kaip megztinis, kurį ką tik nusivilko artimas žmogus.
Ambroksanas: Mineralinė, šiek tiek sūri šiluma, kaip oda po jūros. Slypi daugelyje viralinių kvapų.
Tabakas: Sausi tabako lapai, medaus kvapo ir saldūs. Ne peleninė.

Kvapai, kuriuos norisi paragauti: vanilė, karamelė, kava. Jaukūs ir pastebimi.

Vanilė: Šiltas saldumas. Nišiniuose kvepaluose – su dūmais ir mediena, o ne kaip tortas.
Tonkos pupelės: Migdolai, šienas ir vanilė vienu metu. Jauki, „valgoma“ nata.
Pralinė: Karamelizuotas cukrus ir skrudinti riešutai.
Kava: Skrudintos pupelės: truputis kartumo, šiluma ir žvalumas.

Nuo minkštos zomšos iki naujos striukės. Dūminiai, sausi, tvirti.

Tamsūs, tankūs, sakingi. Užuodi jau vieną lašą.

Oud: Sakinga mediena iš Azijos. Tamsi ir tiršta, su odos ir vaistų atspalviais.
Smilkalai: Bažnytiniai sakai: dūminiai ir vėsūs, su citrinos kibirkštimi.

Papasakok asistentui savais žodžiais: „kaip švarūs skalbiniai“, „kaip močiutės sodas“. Jis suras kvapą.